gnūsas

gnū̃sas sm. (2) KBII52; R 1. žr. gniūsas 1: Šunys nuo tų nenaudėlių gnūsų vasaroje daug kentėti turi Kel1881,93. Nesuterštų jų bjaurūs gnūsai V.Kudir. Taip jau ir gnūsai (skėriai) suėdė vislab, kas jūsų daržuose augo srš. 2. prk. nenaudėlis (apie vaikus): Tas gnū̃sas neklausys dar! Klp.